Šiandien tau karšta. Tu sėdėjai pavėsyje ant suoliuko, pasidėjęs savo milžinišką pliušinę Mikimauzo galvą ir braukei prakaitą nuo kaktos.
Jau girdžiu kaip tavo žmona tau sakė, kad neitum į tokį karštį ir esi paskutinis kvailys jei vistiek eisi.
Tu sunkiai pakyli nuo suoliuko, demonstratyviai pasitaisai į užpakalį sulindusias trumpikes, pakratai klyną ir užsidėjęs Mikimauzo galvą eini darbuotis. Tikėdamasis prisikviesti vaikus - pamojuoji, nors nesu tikra ar matai kam ir kur mojuoji. Dabar tave persekioja grupelė vaikų, nors jų tėvų nematyti šalia. Tu juos ignoruoji, nes tavo Berlyno vėliava papuoštas popierinis puodelis liks tuščias.
Eini nuleidęs sunkią Mikimauzo galvą. Tokiam karštyje tu uždirbsi šiandienos vakaro alui. Fone skambanti gyva saksofono muzika visą šios aikštės vaizdą paverčia gyva iliustracija. Tai geriau nei betkoks paveikslas Berlyno muziejuje.